Naujausias spektaklis

Maria Irene Fornes

Vienos dalies drama

 

 



Artimiausia premjera

Vienos dalies spektaklis vaikams nuo 4 metų

pagal Džanio Rodario apysaką-pasaką

„Dusyk gyveno baronas Lambe…

Uždarytą mokyklą naujai misijai prikelia spektaklis

Va­kar Vals­ty­bi­nis Šiau­lių dra­mos teat­ras (VŠDT) su­ren­gė neįp­ras­tą spau­dos kon­fe­ren­ci­ją-eks­kur­si­ją už­da­ry­to­je Šiau­lių Du­bi­jos mo­kyk­lo­je, kur sta­to­mas vie­nos da­lies spek­tak­lis „Dumb­las“ (pje­sės au­to­rė Ma­ria Ire­ne For­nes). „Dumb­las“– ne­tra­di­ci­nio for­ma­to spek­tak­lis, siū­lan­tis žiū­ro­vui nau­jų teat­ri­nių po­ty­rių neįp­ras­to­je erd­vė­je. Prem­je­ra įvyks lapk­ri­čio 25 ir 26 die­no­mis.

 

Į mo­kyk­lą grį­žo kul­tū­ra

 

Va­kar už­da­ry­ta Du­bi­jos mo­kyk­la at­gi­jo: kū­ry­bi­nė spek­tak­lio gru­pė pa­kvie­tė į teat­ra­li­zuo­tą eks­kur­si­ją.

 

Bu­vu­sio­je mo­kyk­los val­gyk­lo­je lėkš­tė­mis, puo­dais, ša­ku­tė­mis – vis­kuo, kas po ran­ka, už­gro­jo per­ku­si­nin­kas Gin­tau­tas Gas­ce­vi­čius. Pas­ku­ti­niais akor­dais nuai­dė­jo dūž­tan­čių lėkš­čių šu­kės. Gar­sai, iš­gau­na­mi iš mo­kyk­lo­je pa­lik­tų daik­tų, ly­dė­jo ir ke­liau­jant ko­ri­do­riais.

 

Imp­ro­vi­zuo­ta­me ba­re, skam­bant įra­šui apie ne­raš­tin­gu­mą, „vie­ną iš di­džiau­sių rykš­čių“, ar­ba­ta vai­ši­no spek­tak­lio he­ro­jė Mae (ak­to­rė Mo­ni­ka Šal­ty­tė). Ko­ri­do­riu­je ji ges­tais kvie­tė at­kreip­ti dė­me­sį į sten­de iš­ka­bin­tą in­for­ma­ci­ją.

 

Pas­ku­ti­nis su­sto­ji­mas – ak­tų sa­lė­je, vir­tu­sio­je teat­ro sce­na. Čia, G. Gas­ce­vi­čiui gy­vai įgar­si­nant vyks­mą, ak­to­riai su­vai­di­no iš­trau­ką iš spek­tak­lio.

 

Spek­tak­ly­je vaiz­duo­ja­ma sle­gian­ti sun­kiai dir­ban­čios vei­kė­jos Mae kas­die­ny­bė ir ją žlug­dan­ti ap­lin­ka. Du jos gy­ve­ni­me pa­si­ro­dę vy­rai – Loi­das ir Hen­ris – sie­kia skir­tin­gų tiks­lų, bet abu ne­lei­džia iš­trūk­ti iš kas­die­ny­bės ru­ti­nos.

 

Spek­tak­lio re­ži­sie­riai – Aa­ro­nas Kah­nas (JAV) ir Go­da Pa­le­kai­tė. Spek­tak­lis yra VŠDT ir VšĮ „Rat­her than Ha­pin­ness“ kop­ro­duk­ci­ja.

 

Pje­sės he­ro­jus įkū­ni­ja ak­to­riai Ai­das Ma­tu­tis, M. Šal­ty­tė, An­ta­nas Venc­kus. Spek­tak­lio gar­sas – G. Gas­ce­vi­čiaus, švie­sa – Ju­liaus Kur­šio.

 

Pa­sak VŠDT va­do­vo Au­ri­mo Žvi­nio, šis spek­tak­lis – iš­šū­kis ir eks­pe­ri­men­tas. A. Žvi­nys dė­ko­jo An­ta­no Si­rei­kos krep­ši­nio aka­de­mi­jai, ku­ri teat­rą įsi­lei­do į už­da­ry­tą mo­kyk­lą: „Kul­tū­ra, me­nas, kū­rė­jai pa­de­da at­gai­vin­ti ob­jek­tus, ku­rie yra pra­ra­dę sa­vo pir­map­ra­dę funk­ci­ją. Kū­ry­bi­nė bend­ruo­me­nė nau­jam gy­ve­ni­mui, nau­jai mi­si­jai pri­ke­lia šią mo­kyk­lą. Kul­tū­ra, švie­ti­mas grįž­ta į ob­jek­tą.“

 

VŠDT pir­mą kar­tą pri­sta­tys įvie­tin­to teat­ro prin­ci­pu su­kur­tą spek­tak­lį. Spek­tak­lio nuo­tai­ką žiū­ro­vai pa­jus jau pra­vė­rę pa­sta­to du­ris.

 

Bend­ra­re­ži­sie­rė G. Po­le­kai­tė sa­ko, kad įvie­tin­ta­me teat­re erd­vė, vie­ta ne tik da­ro įta­ką spek­tak­liui, bet ir jį są­ly­go­ja. Dėl vie­tos at­si­ran­da re­ži­sū­ros, sce­nog­ra­fi­jos, gar­so spren­di­mai.

 

„Lai­min­go at­si­tik­ti­nu­mo dė­ka at­si­ra­do­me čia. Iš pra­džių ši mo­kyk­la mums bu­vo pa­siū­ly­ta re­pe­ti­ci­joms. Atė­ję į mo­kyk­lą iš kar­to pa­ju­to­me, kad ir pa­ts spek­tak­lis tu­ri bū­ti čia“, – sa­kė G. Po­le­kai­tė. Ji at­krei­pė dė­me­sį ir į Šiau­lių mies­to spe­ci­fi­ką: ti­ki­si, kad spek­tak­lis pa­dės at­kreip­ti dė­me­sį į ap­leis­tas erd­ves.

 

VŠDT li­te­ra­tū­ri­nės da­lies ve­dė­jos No­me­dos Šat­kaus­kie­nės tei­gi­mu, spek­tak­lių ne­tra­di­ci­nė­se erd­vė­se yra su­ku­ria­ma vis dau­giau. Teat­ro­lo­gei yra te­kę ma­ty­ti spek­tak­lių, ro­do­mų ei­li­nia­me bu­te ar sto­ty­je – vie­ta yra ly­gia­ver­tis spek­tak­lio kom­po­nen­tas.

 

Išg­ry­nin­tas teat­ras

 

Pa­sak N. Šat­kaus­kie­nės, spek­tak­lio pje­sės au­to­rė Ma­ria Ire­ne For­nes bu­vo la­bai įta­kin­ga fi­gū­ra praė­ju­sio am­žiaus 6–7 de­šimt­me­čio Niu­jor­ke. 1983 me­tais pa­ra­šy­tas „Dumb­las“ – vie­nas po­pu­lia­riau­sių šios au­to­rės kū­ri­nių.

 

Spek­tak­lio bend­ra­re­ži­sie­rius A. Kah­nas ža­dė­jo ki­tą mė­ne­sį ap­lan­ky­ti Alz­hei­me­rio li­ga ser­gan­čią pje­sės au­to­rę.

 

A. Kah­nas šią pje­sę „at­ra­do“ 1992 me­tais, o 1996 me­tais pa­gal ją pir­mą kar­tą pa­sta­tė spek­tak­lį. Ame­ri­kie­tis iš­sky­rė sa­vi­tą au­to­rės ra­šy­mo sti­lių. Jo tei­gi­mu, bū­dai, ku­riais kū­rė spek­tak­lį Šiau­liuo­se, yra pa­na­šūs į tuos, ku­riais au­to­rė su­kū­rė pje­sę. Pir­ma at­ran­da­mas ob­jek­tas, o ta­da su­ku­ria­mas cha­rak­te­ris.

 

Spek­tak­lis lie­čia daug te­mų, bet pa­grin­di­nės yra skur­das ir fe­mi­niz­mas. Svar­bus leit­mo­ty­vas – ne­raš­tin­gu­mas.

 

A. Kah­no tei­gi­mu, žmo­nės, pir­mą kar­tą pa­ma­tę pje­sės vei­kė­jus, sa­vęs su jais ne­ta­pa­ti­na, gal­vo­ja, kad yra vi­sai ki­to­kie ir ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Bet spek­tak­lį pa­ma­tę iki pa­bai­gos su­pran­ta ale­go­ri­ją: esa­me tie pa­tys žmo­nės. Pje­sė yra iš­gry­nin­to, ties­mu­ko, tie­sio­gi­nio teat­ro pa­vyz­dys.

 

A. Kah­no ma­ny­mu, tra­giš­ka spek­tak­lio ener­gi­ja nu­te­ka ir į kū­ry­bi­nę ko­man­dą: „Kai spek­tak­lį re­ži­sa­vau prieš 21 me­tus, tra­ge­di­ja ly­dė­jo kū­ry­bi­nę ko­man­dą, bet pje­sė bu­vo stip­ri. Da­bar mū­sų kū­ry­bi­nia­me pro­ce­se bu­vo tra­ge­di­jos, skaus­mo, kan­čios, bet spek­tak­lis yra la­bai stip­rus.“

 

Ly­gia­ver­čiai per­so­na­žai

 

G. Gas­ce­vi­čiaus in­dė­lį į spek­tak­lį A. Kah­nas įvar­di­jo api­bū­di­ni­mu „su­gro­ti sce­nog­ra­fi­ją“.

 

„Tai yra sri­tis, ku­rią aš ty­ri­nė­ju – erd­vės skam­be­sys, įvai­rių daik­tų, ra­kan­dų pa­nau­do­ji­mas gar­si­nei iš­raiš­kai. Per­so­na­žų pe­ri­pe­ti­jos įpa­rei­go­ja di­na­miš­kiau rea­guo­ti į ener­gi­nius pa­ki­ti­mus“, – sa­kė G. Gas­ce­vi­čius.

 

Pag­rin­di­nio vaid­mens spek­tak­ly­je nė­ra – vi­si trys per­so­na­žai yra vie­no­dai svar­būs. Mo­ters per­so­na­žas yra bū­ti­na są­ly­ga vy­rams iš­gy­ven­ti.

 

„Nau­ja erd­vė at­ve­ria ke­lius nau­jai ko­ky­bei“, – sa­kė M. Šal­ty­tė, par­tne­riams dė­ko­da­ma už kar­tais su­dė­tin­gą, kar­tais links­mą pro­ce­są. Ak­to­rė ma­gist­ro dar­bą taip pat kū­rė ne­tra­di­ci­nė­je erd­vė­je.

 

Šlu­bas, au­tis­tas, su­si­kūp­ri­nęs, su­pu­vęs iš vi­daus, bet mu­zi­ka­lus sau. Toks spek­tak­ly­je tam­pa A. Ma­tu­tis. Ak­to­rius sa­kė, kad šis vaid­muo yra la­bai sun­kus fi­ziš­kai.

 

A. Venc­kui ne­tra­di­ci­nė erd­vė – ne nau­jie­na, ak­to­rius yra vai­di­nęs da­bar­ti­nė­je Ig­na­co Lo­jo­los baž­ny­čio­je. „Ma­no me­tuo­se nė­ra ko bi­jo­ti, man pa­siū­lė, pa­ban­džiau“, – sa­kė ak­to­rius. Ir juo­kau­da­mas pri­dū­rė, jog teat­ras su­ga­di­no mo­kyk­lą: iš­šla­vė, iš­va­lė – prieš ke­lias die­nas vis­kas at­ro­dė ge­ro­kai pra­sčiau.

 

Giedriaus Baranausko nuotr.

Spek­tak­ly­je vai­di­na Vals­ty­bi­nio Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­riai An­ta­nas Venc­kus, Ai­das Ma­tu­tis ir Mo­ni­ka Šal­ty­tė. Per­ku­si­nin­kas Gin­tas Gas­ce­vi­čius gro­jo už­da­ry­to­je Du­bi­jos mo­kyk­lo­je li­ku­siais daik­tais. Imp­ro­vi­zuo­tos eks­kur­si­jos prie­ša­ky­je – spek­tak­lio he­ro­jė Mae (ak­to­rė Mo­ni­ka Šal­ty­tė).Spek­tak­lis „Dumb­las“ bus ro­do­mas ap­leis­tos, jau ke­le­rius me­tus ne­vei­kian­čios Du­bi­jos mo­kyk­los ak­tų sa­lė­je. Spek­tak­lį vie­nu me­tu ga­lės žiū­rė­ti 70–80 žmo­nių. Spek­tak­lio idė­jos au­to­riai ir re­ži­sie­riai – Aa­ro­nas Kah­nas (JAV) ir Go­da Pa­le­kai­tė.Živilė KAVALIAUSKAITĖ

2017 m. lapkričio 16 d.

www.skrastas.lt

 

« Grįžti atgal | Atnaujinta

Kalendorius

gruodžio 2017
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Naujienos

Apklausa

Kuri edukacinė programa būtų patraukli moksleiviams?

Balsavimo rezultatai

Loading ... Loading ...
Mus rasite
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Tilžės gatvė 155, Šiaulių m., Šiaulių m. sav.
Įmonės kodas 190755170
teatras@sdt.lt
Naujienlaiškis