Naujausias spektaklis

Vienos dalies detektyvinė tragikomedija

 

 

 



Artimiausia premjera

Maria Irene Fornes

Vienos dalies drama

 

 

Režisierė Inga Jarkova: „Spektaklis gimė šiek tiek per prievartą“

Rugsėjo 23 dieną Šiaulių dramos teatre, Mažojoje salėje, įvyks kamerinėms erdvėms skirto spektaklio „Už durų“ premjera. Tai jaunos režisierės, Gyčio Padegimo auklėtinės, Ingos Jarkovos diplominis debiutas. Inga Jarkova Šiauliuose baigė Stasio Šalkauskio mokyklą. Šiuo metu ji –Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorė, kurianti pagrindinius vaidmenis, tačiau į premjerą Šiauliuose būtinai žada atvažiuoti. O dabar pasakoja apie save.

 

– Kada ir kaip prasidėjo jūsų kelias į teatrą?
– Gimiau Joniškyje, augau Šiauliuose. Kiek save pamenu, buvau aktyvi mergiotė. Ilgą laiką lankiau plaukimą. Su menais neturėjau jokio ryšio iki pat vienuoliktos klasės.
Tada su drauge pradėjome organizuoti renginius mokykloje. Tikriausiai tada tas kabliukas teatrui ir atsirado. Nusprendžiau užsirašyti į teatro būrelį. Dvyliktoje klasėje, kai reikėjo rinktis profesiją, ilgai svarsčiau. Man jos visos tokios nuobodžios atrodė.
Tuomet teatro vadovė Virgilija Staševičiūtė pasiūlė stoti į Muzikos ir teatro akademiją, mokytis vaidybos.
Kai tėvams papasakojau apie savo pasirinkimą, jie tikrai neapsidžiaugė. Norėjo, kad stočiau į vadinamą rimtą profesiją. Bet uždrausti juk negalėjo. Aš renkuosi savo ateitį. Į Akademiją, žinoma, neįstojau, bet Klaipėda mane priėmė. Teatro režisūros mane mokė Gytis Padegimas. Dėl to dabar labai džiaugiuosi, kad neįstojau į Vilnių. Manau, kad toks buvo mano likimas.

 

– Kokius vaidmenis jau esate įkūnijusi? Kuris arčiausiai širdies?
– Dar nedaug vaidmenų turiu. Mano režisuotame spektaklyje „Už durų“ vaidinu Emę. Dainiaus Kazlausko „Laisvuose drugeliuose” įkūnijau devyniolikmetę merginą vardu Džila. Pasiutusi panelė, šiek tiek laisvo elgesio, bet labai spontaniška, gyva ir nuoširdi. Maros Kimelės (latvių rež.) spektaklyje „Jazminas“ gavau Jazminos vaidmenį. Ji – jauna mama, turinti 6 metukų sūnelį, vyrą ir labai sunkiai gyvenanti. Jazmina labai paklusni, darbšti ir nepažįstanti gyvenimo, kitaip sakant, neišėjusi iš savo kiemo. Tikriausiai jau per daug išsiplėčiau, bet kitaip negaliu. Myliu aš tuos savo personažus.

 

– Kaip patekote į Juozo Miltinio dramos teatrą?
– Matote, visas mūsų režisierių kursas gavo užduotį – pastatyti diplominį darbą. Tai ir išvažinėjo kas sau. Aš taip pat grįžau į Šiaulius. Bet man vieno diplominio spektaklio per pusę metų pasirodė per mažai. Norėjosi veiklos. Atsitiktinumas ar ne, bet nugirdau, kad Juozo Miltinio teatre trūksta jaunų moterų aktorių, tai tiesiu taikiniu nuvažiavau. Pasiūlė dublerės vietą Dainiaus Kazlausko spektaklyje „Laisvi drugeliai“. Pusantro mėnesio žiūrėjau repeticijas, kol galų gale ir man leido išeiti į didžiąją sceną. Toks buvo mano pirmasis patepimas Juozo Miltinio teatre. Dabar pradėjau gauti daugiau vaidmenų. Galima sakyti, net ne daugiau, o daug. Vos suspėju. Bet dėl to labai džiaugiuosi.

 

– Kaip gimė spektaklis „Už durų“?  
– Jis gimė šiek tiek per prievartą, nes diplominį darbą reikėjo padaryti. Virgilijaus Veršulio pjesė „Už durų“ man patiko, vos tik ją perskaičiau. Tuomet visus metus kūrinį nešiojausi kartu su savimi, savyje ir analizavausi. Ir, žinokit, man nė kiek nepabodo. Todėl nėriausi pilna koja į pjesę. Ir turėjau pačią geriausią trupę, kuri pasinėrė kartu su manimi.

 

– Trumpai jį pristatykite.
– Spektaklyje du skirtingų kartų žmonės bendrauja per neatsidarančias duris. Pjesės siužetą sudaro savo durų niekada neatidarančio seno vyro ir laiptinėje apsigyvenusios jo sūnaus mylimosios Emės dialogas. Įdomu tai, ką bendro gali rasti senas vyras ir dvidešimtmetė mergina. Pamažu besivystantis svetimų žmonių suartėjimas pamažu virsta prisirišimu. Spektaklio pabaiga netikėta. Bet jos neišduosiu.

 

– Spektaklio metu ant scenos pasirodo du žmonės – jūs ir Juozas Bindokas. Ar nesunku vaidinti tik dviese?
– Nesunku. Šis spektaklis jau vien dėl to yra kitoks. Beje, jis skirtas kamerinei erdvei. Daug žiūrovų ir didelė scena būtų peilis. Žiūrovas turi būti arti. Taip jis įtraukiamas į atmosferą, kuri tvyro scenoje.

 

– Kuris darbas jums priimtinesnis: aktorės ar režisierės?
– Mano nuomone, būti režisieriumi penkis kartus sudėtingiau nei vaidinti. Bet darbas, kurį atlikome Šiauliuose su Juozu Bindoku ir Roma Gile, man yra daug brangesnis už vaidmenis.

 

– Iš kur semiatės idėjų?
– Semiuosi idėjų iš gyvenimo, iš aplinkinių žmonių, situacijų. Žinoma, iš knygų, filmų ir… iš atradimų savyje.

 

– Ar pavargstate nuo teatro?
– Gal kiek pavargstu, bet jei gaunu vieną laisvą dieną, tai man tos dienos per akis. Kitą dieną jau nebežinau, ką veikti. Per pusmetį įpratau taip gyventi, tad šiuo metu mano visas gyvenimas sukasi apie teatrą.

 

– Ar gatvėje jus atpažįsta?
– Dar ne. Bet pamenu vieną nutikimą, kai ėjau Panevėžio gatve ir vienas senolis sako: „Laba diena, aktore“. Net pasimečiau.

 

– Ar skatintumėte jaunus žmones tapti aktoriais?
– Skatinčiau ne tik norėti, bet ir realizuoti savo norus. Man atrodo, kad kai tikrai ko nors labai nori, tai gali padaryti. Bet… Turi būti kažkiek prigimties. Pavyzdžiui, jei aš užsigeisčiau tapti operos soliste, to niekaip neįgyvendinčiau. O gaila.

 

JOLANTA Grubliauskaitė
2012 m. rugsėjo 18 d.
Šiaulių naujienos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jazminos vaidmuo Maros Kimelės spektaklyje „Jazminas“.
Ingos Jarkovos asmeninio albumo nuotr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Inga Jarkova: „Jei aš užsigeisčiau tapti operos soliste, to niekaip neįgyvendinčiau“.
Ingos Jarkovos asmeninio albumo nuotr.

« Grįžti atgal | Atnaujinta

Kalendorius

lapkričio 2017
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930EC

Naujienos

Apklausa

Kuri edukacinė programa būtų patraukli moksleiviams?

Balsavimo rezultatai

Loading ... Loading ...
Mus rasite
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Tilžės gatvė 155, Šiaulių m., Šiaulių m. sav.
Įmonės kodas 190755170
teatras@sdt.lt
Naujienlaiškis