Režisierius – Kostas Smoriginas

Scenografas – Saulius Vaitiekūnas

Iš anglų kalbos vertė Lilija Vanagienė

 

 

 

VAIDINO:

 

Tomas Grėjus – Sigitas Jakubauskas

Henris Fineganas – Antanas Venckus

 

 

Jei manęs paklaustų: kokia perskaityta knyga vaikystėje padarė didelį įspūdį, tai būtų Tomo Sojerio ir Hekelberio Fino istorija. Ir staiga atradau puikią pjesę apie šiuos vaikystėje pamėgtus herojus. Puiki, liūdna, beviltiška, bet teisinga. Kaip tikėtasi Tomas ir Hekelberis vėl susitiks, draugaus, vienas kitam padės… 

 

Kūrinyje – viskas atvirkščiai, viskas ne pagal taisykles. Tomas, nors ir turėjo baigti mokslus, kilti karjeros laiptais, to nepadarė. Hekelberis išsimokslino, sėkmingai vedė, mylėjo, sukūrė namus. Tomas – nevykęs aktorius, iššvaistęs gabumus ir svajones, nesukūrė nieko, išskyrus „įgimtą jautrumą″, kuris jį ir pražudė. 

 

Gyvenimas pilnas paradoksų, netikėtumų ir klaidų. Mano gyvenimo ruduo – irgi ne už kalnų. O jei tiksliau – jau ruduo. Mano likimas sėkmingesnis nei šių dviejų. 

 

Tai istorija apie du vyrus, apie du AKTORIUS ir skirtingus jų likimus gyvenimo teatre. 

 

Istorija apie dievą žmoguje. Istorija apie vienišumą, sąžinę, apie rojų ir pragarą. Pagaliau, tai istorija apie draugystę, kurios lieka vis mažiau ir mažiau gyvenime. Pjesėje – daug paralelių menininko likime: kas yra sėkmė, likimas, klaidos ir ydos, kuriuos menininką supa ir gundo. 

 

Manau, kad tai – tiesiog sąžininga pjesė. Ir dar labai romantiška. O šiandien to man – žiauriai trūksta.

 

 

Premjera – 2010 m. sausio 16 d.

 

Spektaklio trukmė – 2 val. 10 min. 


Nuotraukų galerija