Naujausias spektaklis

Aldo Nicolaj

 

Dviejų dalių drama

 

Režisierius – Juozas Žibūda

Artimiausių premjerų informacija ruošiama...

Istorija

Teatro kelias

 

Šiaulių dramos teatro istorija banguota su pakilimais, kritimais ir ramia kūrybinių ieškojimų tėkme. Šiauliuose teatras įkurtas 1931 metų rugpjūčio 1 dieną kaip Valstybės teatro Šiaulių skyrius. Savanorių aktorių dirbti Šiauliuose tuomet neatsirado, teatralus skyrė įsakymu. Pirmuoju teatro direktoriumi tapo žinomas kultūros veikėjas, režisierius ir aktorius Juozas Staniulis, teatrui vadovavęs 1931–1942 m. Pirmojo spektaklio – Karlo Goccio „Princesė Turandot“, režisuota Boriso Dauguviečio, – premjera įvyko 1931 metų rugsėjo 23 d. Ši data laikoma oficialiu Šiaulių dramos teatro gimtadieniu.

 

Lietuvoje tai buvo antras profesionalus teatras, kuriam paskirta misija – puoselėti ir skleisti teatro meną visoje Šiaurės Lietuvoje. Antrojo šalyje profesionalaus teatro atidarymas buvo iškilus įvykis tarpukario Lietuvoje, tuometinėje spaudoje vadintas „Šiaurės Lietuvos didžiąja kultūros švente“, „didžiuoju kultūros įvykiu“. 1934 metais rugsėjo 15 dieną jis pavadintas Šiaurės Lietuvos teatru. Dar po metų, 1935 metų liepą, jis buvo iškeltas į Klaipėdą, tačiau po ketverių metų gerokai išblaškyta trupė vėl grįžo į Šiaulius.

 

Išskirtinis Šiaulių dramos teatro biografijos faktas – garsusis traukinio vagonas Nr. 61, kuriuo buvo rengiamos gastrolės po daugiau nei pusšimtį vietovių Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. Važinėdami į miestelius, esančius šalia geležinkelio, aktoriai jame ir gyveno, ir rengė naują repertuarą, repetuodavo stotyse. Nežiūrint sudėtingų darbo sąlygų, Šiaulių dramos teatre dirbo garsūs to meto aktoriai: Potencija Pinkauskaitė, Elena Bindokaitė, Stepas Jukna, Juozas Rudzinskas, Galina Jackevičiūtė, Stasys Pilka ir. kt.

 

1940 metais teatras persikėlė į nuolatinį teatro pastatą. 1941 metais gavo Šiaulių miesto teatro, o 1944 metais – Šiaulių dramos teatro vardą, taip ir vadinasi iki šiol. Teatre dirbo iškilūs aktoriai: K. Tumkevičius, S. Paska, N. Jasinskas, A. Dobkevičius, L. Dapšys, L. Zmirskas, A. Simokaitytė, V. Benokraitis, P. Piaulokas, F. Laurinaitytė, O. Dautartaitė ir kiti. Spektaklius statė režisieriai: J. Stanulis, J. Šeinas, M. Karklelis, K. Tumkevičius, A. Ragauskaitė, S. Varnas, R. Atkočiūnas, P. Stoičevas, A. Giniotis, J. Vaitkus ir kt.

 

Spektakliai visiems

 

Šiaulių dramos teatras turi valstybinio repertuarinio teatro statusą. Teatre veikia Didžioji ir Mažoji salės. Per teatro gyvavimo metus pastatyti beveik 460 spektaklių. Repertuare – spektakliai suaugusiems ir vaikams. Teatras gastroliuoja įvairiuose šalies miestuose, dalyvauja festivaliuose. Nuolatinę trupę sudaro 30 aktorių. Kartu su patyrusiais scenos meistrais (S. Jakubausku, A. Venckumi, V. Baranausku, T. Maliukevičiūte, R. Krilavičiūte, N. Mirončikaite, J. Žibūda, J. Bindoku, S. Povilaityte, E. S. Pauliukoniu, V. Jakštaite, I. Liutikaite, V. Paleckaite, L. Bocyte, N. Bėčiūte) ir Šiaulių scenoje subrendusiais (R. Dovydaičiu, I. Norkute, D. Petraityte, D. Jančiausku, J. Budriūnaite, R. Dudniku, A. Pintuliu, A. Žviniu, M. Šaltyte, V. Krivickaite) dirba jaunieji aktoriai (M. Jurevičius, A. Matutis, A. Kiškytė), prie kurių prisijungė neseniai į sceną įžengę A. Gendvilas ir E. Stanišauskaitė. Keliuose spektakliuose į Šiaulių aktorių trupę įsilieja kviestiniai aktoriai S. Bareikis, V. Kaniušonis, I. Jarkova ir D. Kielaitė.

 

Teatro sezono metu žiūrovams pristatomos 4–6 premjeros. Šiuo metu teatro repertuare – daugiau nei trys dešimtys spektaklių. Tai užsienio ir nacionalinės dramaturgijos klasikos bei šiuolaikinės pjesės, kurias režisuoja patyrę scenos meistrai ir jauni režisieriai: Ž. B. Moljero „Šykštuolis“ (rež. R. Teresas), K. Borutos „Baltaragio malūnas“, E. Rostando „Sirano de Beržerakas“ (abiejų rež. A. Pociūnas), H. Ibseno „Nora“ (rež. S. Račkys), K. Goldoni „Viešbučio šeimininkė“, E. Remarko „Trys draugai“ (abiejų rež. R. Steponavičiūtė), F. Kafkos „Kova“ (rež. P. Ignatavičius), J. Švarco „Šešėlis“ (rež. N. Ogaj-Ramer), T. Viljamso „Iguanos naktis“, M. Lado „Labai paprasta istorija“ (abiejų rež. G. Padegimas), I. Vyrypajevo „Valentinų diena“ (rež. L. Vaskova), B. Sabato „Berniūkščių ruduo“ (rež. K. Smoriginas), Jono Basanavičiaus surinktų pasakų motyvais „Daktaras ir Mangaryta“ (rež. V. V. Landsbergis), J. Fose „Vieną vasaros dieną“ (rež. A. Vidžiūnas) V. Veršulio „Už durų“ (rež. I. Jarkova), N. Leskovo „Ledi Makbet ir Mcensko apskrities“, A. Tarno „Dibukas“ (abiejų rež. R. Banionis), Y. Rezos „Skerdynių dievas“ ir M. Panjolio „Duonkepio žmona“ (abiejų rež. A. Lebeliūnas), J. Tumo-Vaižganto „Nebylys“ (rež. J. Vaitkus), A. Repo „Inertiškos dujos“ (rež. T. Jašinskas), V. Zabalujevo ir A. Zenzinovo „Gražuolės“ (rež. A. Dilytė), T. Viljamso „Geismų tramvajus“ (rež. A. Latėnas) ir kiti dramos kūriniai.

 

Ypatingas dėmesys augančiam žiūrovui – vaikams skiriamas penktadalis repertuaro. Šiaulių dramos teatro spektaklius, tokius kaip: Kosto Kubilinsko ir Petro Cvirkos kūrinių motyvais „Bebenčiukas ir laumė“ (rež. I. Norkutė), Gendručio Morkūno „Blusyno pasakojimai“ (rež. A. Gluskinas), „Mikė“ (rež. A. Pociūnas) pagal Aleno Aleksandro Milne knygą „Pūkuotuko pasaulis“, Sergėjaus Kozlovo „Ežiukas rūke“ (rež. P. Ignatavičius) ir „Sausio žibuoklės“ pagal S. Maršako pasaką (rež. N. Mirončikaitė), mielai žiūri patys mažiausi. Paaugliams svarbios temos gvildenamos spektakliuose Volkerio Liudvigo „Bela, Bosas ir Bulis“, Vytauto Račicko „Berniukai šoka breiką“ (abiejų rež. A. Gluskinas).

 

Itin populiari Šiaulių dramos teatro iniciatyva – senjorų ketvirtadieniai – suteikia galimybę Šiaulių senjorams palankesniu popietės laiku ir už mažesnę kainą pažiūrėti spektaklius.

 

Teatras gyvena Saulės mieste

 

Šiaulių dramos teatras – ne uždara erdvė, o įstaiga, gyvai įsiliejanti į miesto kultūrinį gyvenimą, atvira norintiems pažinti. Šiaulių dramos teatro aktoriai dalyvauja susitikimuose su žiūrovais, rengia skaitymus viešose erdvėse (galerijose, muziejuose, net miesto autobusuose), kasmet įsijungia į Šiaulių miesto gimtadienio renginius. Du tradiciniai renginiai – vakaras Šiaulių dramos teatre Naujųjų metų išvakarėse ir Tarptautinės teatro dienos minėjimas – itin laukiami ir pačių teatralų, ir miesto gyventojų. Mat tomis progomis Šiaulių dramos teatras žiūrovus nustebina išskirtine pačių ruošta ar kviestinių svečių programa, kuri scenoje rodoma vienintelį kartą.

 

Šiaulių dramos teatre 2013 metų rudenį pirmą kartą surengta edukacinė programa: teatralizuotos ekskursijos „Teatras iš arti“ ir edukaciniai užsiėmimai „Butaforo dirbtuvėlės“. Moksleiviai nustemba patekę į žiūrovui nematomą, užkulisinę teatro pusę: persirengimo kambarius, kostiumų sandėlį, nenustygsta užlipę ant šventos teatre vietos – scenos. Paslaptis, kaip vyksta garsų, šviesų ir kitų efektų lydimi stebuklai, atskleidžia scenos darbuotojai. Edukacinis užsiėmimas su teatro butafore suteikia galimybę patiems pasigaminti po nedidelį tikroviškai atrodantį daiktą, kuris teatre vadinamas butaforija. Net ir projektui pasibaigus, susidomėjimas išliko, tad vienas iš populiarių Šiaulių krašto moksleivių ekskursijų maršrutų – Šiaulių dramos teatras.

 

 

Krastieciai_Siauliai_dramos teatras_05 07_Page_1Krastieciai_Siauliai_dramos teatras_05 07_Page_2

 

 

 

 

 

 

 

 

Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėja Asta Šiukšterienė

2014 m. gegužės 5 d.


Publikacijos spaudoje

 

 Kultūros centrui ir „Saulei“ – aštuoni milijonai litų (2014-11-25, www.etaplius.lt)

 

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre lankėsi Kultūros ministras (2014-11-21)

 

„Amerika pirtyje“ Šiauliuose suvaidinta prieš 110 metų (2014-11-06, www.snaujienos.lt)

 

Pirmojo lietuviško spektaklio Šiauliuose 110-jam jubiliejui – ąžuoliukas ir atminimo lenta (2014-11-05)

 


 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-11-28

Kalendorius

liepos 2017
Pr An Tr Kt Pn Št Sk
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31EC

Naujienos

Apklausa

Kuri edukacinė programa būtų patraukli moksleiviams?

Balsavimo rezultatai

Loading ... Loading ...
Mus rasite
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Tilžės gatvė 155, Šiaulių m., Šiaulių m. sav.
Įmonės kodas 190755170
teatras@sdt.lt
Naujienlaiškis